2025 m. balandžio 3 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija posėdyje aptarė sporto medicinos paslaugų teikimo problematiką. „Sporto medicinos paslaugų srityje būtinos pertvarkos. Jas įgyvendinant svarbu įsiklausyti, ko reikia sportininkams“, – teigia komisijos pirmininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. 

Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane iki 2028 m. pradžios numatyta sukurti sporto medicinos ir sporto mokslo paslaugų tinklą bei motyvuojančias Lietuvos sporto centro sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio sąlygas. Esamų sporto medicinos paslaugų sportininkams teikimo sąlygų, kylančių problemų ir galimų jų sprendimo būdų aptarimas komisijos posėdyje yra vienas pirmųjų žingsnių siekiant ypač reikalingų pokyčių šioje srityje.

Lietuvos sporto centro Sporto medicinos departamento vyriausiasis gydytojas Paulius Petraitis pristatė informaciją apie Lietuvos sporto centre teikiamas sporto medicinos paslaugas, svarbiausius iššūkius ir problemas, pateikė savo įžvalgas ir pasiūlymus, ką būtų galima keisti siekiant kokybiškesnio medicininio aptarnavimo šalies sportininkams. Lietuvos sporto centro Sporto medicinos departamentas daugiausia aptarnauja sporto mokyklas ir sporto klubus. Aukšto meistriškumo sportininkai medicinines paslaugas renkasi privačiose sveikatos įstaigose, kurių išlaidas apmoka sporto šakų federacijos. Lietuvoje itin trūksta sporto medicinos gydytojų, mažas darbo užmokestis nemotyvuoja rinktis šios specialybės, o pasirinkusiųjų – išsiimti licencijas ir dirbti pagal specialybę. 

Kyla problemų dėl sporto veteranų apibrėžties, privalomų tikrinti sveikatą sportininkų amžiaus reglamentavimo, profilaktinių sveikatos tikrinimų, paramedikų licencijavimo, siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo.. P. Petraitis pateikė sąrašą teisės aktų, kuriuos reikėtų pakeisti, siūlė didinti medicinos personalo darbuotojų darbo užmokestį, steigti sporto mokslo ir sporto medicinos koordinatorių pareigybes. „Teisės aktų pakeitimas bei sporto mokslo ir sporto medicinos koordinatorių pareigybių įsteigimas galėtų būti pirmieji žingsniai čia ir dabar keičiantys situaciją“, – pažymėjo jis. Taip pat P. Petraitis pateikė savo viziją, kaip galėtų atrodyti sporto medicinos ir sporto mokslo paslaugų tinklas.

Bendros sistemos ir koordinavimo nebuvimą bei būtinybę pergalvoti visą sistemą akcentavo ir posėdyje dalyvavusi Nacionalinės sportininkų asociacijos viceprezidentė Airinė Palšytė. Kvalifikuotų specialistų trūkumą, mažesnių federacijų negalėjimą samdyti kvalifikuotų sporto medikų dėl finansų stokos, prastą paslaugų prieinamumą regionuose, prevencinių paslaugų nebūvimą ir kitas opias problemas išskyrė Nacionalinės sportininkų asociacijos apklausoje dalyvavę sportininkai. „Centralizuotas, regioniškai išskaidytas, prevencinis ir skaitmenizuotas, grįstas bendradarbiavimu tarp sporto, švietimo įstaigų ir sveikatos sistemos – toks būtų idealus sporto medicinos modelis“, – teigė A. Palšytė.

Visi posėdžio dalyviai vieningai pritarė, kad pertvarkymai sporto medicinos paslaugų srityje būtini. Posėdyje dalyvavę Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai patikino, kad bendradarbiaujant su visomis suinteresuotomis pusėmis bus ieškoma geriausių sprendimų.

Savo ruožtu komisija ketina tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę ir stebėti, kaip bus įgyvendinami šalies sportui itin reikalingi pokyčiai.

Parengė

Komisijų skyriaus patarėja

Jurgita Petniūnaitė

Tel. (0 5) 209 6177